apie mus
Partneriai
Dokumentai
.svg)
Kasmet pasaulyje pagaminama net 100 mlrd. drabužių ir šis skaičius nevaldomai auga. 92 mln. tonų iš jų keliauja į sąvartynus, tokį kiekį galime prilyginti galime vienam pilnutėliui sunkvežimiui kas minutę.
Europos Sąjungos šalyse kasmet susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, iš kurių tik 1% perdirbame į naują tekstilės audinį. Vienas europietis kasmet sunaudoja 26 kg. tekstilės gaminių, iš jų 12 kg. išmeta. Lietuvoje vienam gyventojui tenka dar daugiau - net 20 kg. išmetamų tekstilės atliekų.
Remiantis "Eurostat" duomenimis lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia 4% savo pajamų. Tyrimai rodo, kad nešiojame tik 20% savo įsigyjamų drabužių.
Tekstilės pramonė - antra labiausiai teršianti aplinką pasaulyje.
Nors tekstilės pramonė tampa inovatyvesnė, atranda daugiau būdų kaip gaminti tvaresnius gaminius, tačiau ji vis dar daro didžiulį neigiamą poveikį mūsų aplinkai. Viena didžiausių to priežasčių yra itin auganti greitosios mados dalis. Nemaža dalis nebetinkamos naudoti tekstilės išmetama į komunalinių atliekų konteinerius ir iškart tampa nebetinkama nei antriniam panaudojimui, nei perdirbimui.
Tam, kad galėtume užtikrinti tekstilės tolesnį gyvenimą privalome ją rūšiuoti ir mesti į tam skirtus konteinerius. Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti tik švarius ir sausus drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus, namų tekstilę.
Atiduodamus tekstilės gaminius turime sudėti į maišus, užrišti ir įmetus į konteinerį uždaryti dangtį. Griežtai draudžiama tekstilės gaminius palikti greta konteinerių.
Į tekstilės konteinerius negalima mesti sauskelnių, popieriaus, medžio, stiklo, plastiko, maisto ir augalų bei gyvūnų ekskrementų. Tokiomis atliekomis tekstilės konteinerius užteršime ir sugadinsime jų turinį, ten esantys drabužiai, audiniai bei medžiagos nebebus tinkamos toliau naudoti, o kitų gyventojų pastangos teisingai tvarkyti nueis perniek. Kiilimai, pagalvės, antklodės, minkštų baldų dalys, vaikiškos kėdutės ir kiti didelio gabarito tekstilės gaminiai turi būti nuvežami į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles arba daiktų dalinimo stoteles.
Atraskite jums artimiausią:
Tyrimai atskleidžia, kad per pastaruosius metus tekstilės dėvėjimo laikas sumažėjo net 36 %. Vis dažniau perkame naujus tekstilės gaminius, o nereikalingus iškart metame lauk. Vidutiniškai dėvime drabužį vos 8 kartus.
Lietuvoje šiandien surenkame vos 13% parduodamos tekstilės. Dauguma tekstilės atliekų atsiduria sąvartynuose, nes yra išmetamos į mišrius konteinerius, net 8% skaičiuojami būtent tekstilei.
Aplinkos Apsaugos Agentūros duomenimis mišrių komunalinių atliekų sraute nugula 57 000 tonų tekstilės, su kuria jau nieko nebegalime padaryti. Atskirai Lietuvoje surenkame 19,2 tonų tekstilės, kuriai suteikiamas tolesnis gyvenimas, ji rūšiuojama ir atrenkama. Dalis, kuri tinkama antriniam panaudojimui parduodama į Afrikos šalis ( 60%). Dalis perdirbama į neaustines medžiagas ir tik visai nebetinkama naudoti yra atiduodama į sąvartynus arba sudeginama.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Atsakingiau vartoti bei visus savo pirkinius kruopščiai planuoti.
Prieš perkant gaminius pagalvokime, ar jis tikrai reikalingas, kiek ilgai jis mums tarnaus.
Ieškokime aplinkai draugiškų prekės ženklų, domėkimės audinio sudėtimi.
Atsibodusius drabužius ir avalynę atiduokime šeimos nariams, keiskimės su draugais, parduokime tam skirtose platformose.
Tinkamai išmeskime. Lyginant su kitomis medžiagomis tekstilės perdirbimo reitingai yra mažiausi. Ne tik dėl sunkių perdirbimo galimybių, bet ir dėl netinkamo išmetimo. Tekstilės gaminius meskime į tam skirtus tekstilės konteinerius.
