Tekstilės atliekų tvarkymo laukia pokyčiai – rinkos lyderiai buriasi į organizaciją

Nuo 2025 m. įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyvosdėl tekstilės atliekų pakeitimai, kuriais bus siekiama mažinti šių atliekųkiekį ir užtikrinti tinkamą jų tvarkymą. Jau nuo sausio nebenaudojamostekstilės gaminių rūšiavimas buityje ir atskiras jų surinkimas taps privalomas,kito pokyčio laukiame visai netrukus – visose ES valstybėse bus įvedamaišplėstinė gamintojo ir importuotojo atsakomybė už tekstilės gaminius.

Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti direktyvosreikalavimai ir atsakingai pasirūpinta tekstilės gamintojų bei importuotojųinteresais, jau beveik metus Lietuvoje veikia tekstilės gamintojus ir importuotojusvienijanti organizacija „Refabrik“, kuri kviečia mados pramonės atstovus kurtitvarią gamintojų bei importuotojų atsakomybės sistemą ir mūsų šalyje.

Tekstilės pramonė yra negailestinga gamtai

Per pastaruosius 20 metųpasaulinė tekstilės pluošto gamyba išaugo kone dvigubai – nuo 58 mln. tonų 2000-aisiaisiki 109 mln. tonų 2020-aisiais, o spartaus augimo tendencija išliko. Greitojimada grindžiama masine gamyba, mažomis kainomis ir didelėmis pardavimoapimtimis, o tai – milijonai tonų tekstilės atliekų.

Neperdirbamos, įsąvartynus ir deginimo įrenginius patenkančios tekstilės atliekos visojeEuropoje kelia didelių aplinkosaugos iššūkių. Tam, kad juos pavyktų įveikti,Europos Komisija (EK) parengė priemonių paketą, kuris turėtų užtikrinti, kadbūtų tausojami ir tvariai naudojami gamtos ištekliai.

Šiame pakete yrair pakeista Atliekų tvarkymo direktyva, kuria siekiama mažinti tekstilėsatliekų kiekį bei užtikrinti tinkamą šių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Direktyvaįtvirtins tekstilės gamintojų ir importuotojų išplėstinės atsakomybės sistemą.Jie turės padengti tekstilės atliekų tvarkymo – atskiro surinkimo, rūšiavimo,pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, išlaidas ir užtikrinti žiedinėsekonomikos principus, senus tekstilės gaminius siekiant perdirbti į naujus.

‍

Atliekų – milijonai tonų

Apskaičiuota, kad iš viso ES valstybėse permetus surenkama apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, bet apie 87 proc. jų yrasudeginama.

Lietuvai, kaip ir kitoms Europos šalims, kyla didžiulisiššūkis, kur padėti panaudotą ir surinktą tekstilę. Mūsų šalyje kol kas nėraįmonių, kurios galėtų perdirbti ją į naujus gaminius. Europoje apskritaiperdirbama vos 1 proc. naudotos tekstilės, o didžioji jos dalis išgabenama įtrečiąsias šalis, kad būtų panaudota dar kartą.

Keičiasi teisės aktai

EK pasiūlius bus pakeista ES Atliekų tvarkymo direktyva(ATD), kuri numato esminį pokytį – gamintojų ir importuotojų tiesioginęatsakomybę už naudotos tekstilės sutvarkymą.

Tai reiškia, kad kiekviena įmonė busatsakinga už savo prekių ženklo gaminius nuo jų sukūrimo iki galutiniotekstilės atliekų sutvarkymo, perdirbimo ir pakartotinio paleidimo į rinką.Tokiu būdu nuo linijinio gamybos modelio turės būti pereita prie žiedinio.

Numatyta ir tai, kad įmonės turėspadengti ir surinktos rūšiavimo konteineriuose, ir atskirtos iš komunaliniųatliekų srauto tekstilės tvarkymo sąnaudas.

Valstybėms ESnarėms jau dabar nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuo 2025 m. tekstilėsatliekos būtų rūšiuojamos pakartotiniam naudojimui, o tai, ko negalimapanaudoti, turi būti perdirbama.

Tam, kad būtųįmanoma įgyvendinti pastarąjį reikalavimą, planuojant ES investicijas busskatinamos naujos tekstilės sektoriaus perdirbimo technologijųinvesticijos.  

Tikimasi, kad,atsiradus daugiau galimybių naudotiems tekstilės gaminiams panaudoti dar kartą,sumažės vartotojų išlaidos, kartu bus sumažintas ir tekstilės gamybos poveikisgamtos ištekliams.

Gamintojo irimportuotojo atsakomybės principą bei užduotis EK siūlo įgyvendinti perduodantadministravimo naštą per kolektyvines, nacionaliniu mastu veikiančias gamintojųir importuotojų organizacijas bei viešąsias įstaigas, tokias kaip „Refabrik“.

Didėja ir atsakomybė

„Įsigaliojus direktyvai, atsiras gamintojo ir importuotojoatsakomybė už parduotus tekstilės gaminius. Tai reiškia, kad kiekviena įmonė,atstovaujanti savo prekių ženklui, taps atsakinga už savo panaudotų gaminiųsutvarkymą.

Gamintojai bus įgalioti rūpintis ekologiniu dizainu –poveikiu aplinkai nuo projektavimo per visą jo gyvavimo ciklą (audinių, tvariosgamybos, logistikos), taip pat ir tuo, kad parduoti gaminiai vėliau, išmesti įkonteinerius, būtų tinkamai sutvarkyti – perduoti pakartotiniam naudojimui arbaperdirbti.

Taigiir tekstilei surinkti skirtų konteinerių infrastruktūros kūrimas bei plėtraturėtų būti patikėta gamintojams ir importuotojams. Jie turės rūpintis, kadinfrastruktūra būtų pakankamai išplėtota“, – sakė „Refabrik“ valdybospirmininkas Saulius Budrevičius.

Padės tekstilės verslui

Prieš metus įkurta ne pelno siekianti tekstilės atliekų tvarkymo organizacija „Refabrik“ šiuo metu sudaro prekių ženklų atstovavimo sutartis. Ši organizacija,atstovaudama tekstilės verslo dalyviams valstybinėse ir tarptautinėseinstitucijose, padės jiems sumažinti administracinę naštą įgyvendinantgamintojo ir importuotojo atsakomybės principą, valstybės keliamų užduočiųįgyvendinimą. Tačiau esminis organizacijos kuriamos vertės indikatorius – naujaiatsirandančios finansinės naštos verslui mažinimas.

Kaip tai pasiekti?

„Mūsų organizacijapasirūpins tekstilės perdirbimo partnerių paieška, antrinio naudojimo tekstilėspaklausa. Mes skatinsime ir finansuosime mokslinius tyrimus tekstilės taršosmažinimo srityje.

Svarbu sukurti patogią gamintojams ir importuotojams priklausančiąinfrastruktūrą, kad gyventojams būtų paprasta atiduoti naudotą tekstilę. Tai ne tikkonteinerių tinklo plėtra, bet ir socialinės akcijos bei gyventojų švietimas –žinių sklaida apie tekstilės gaminių rūšiavimą bei apie tai, kas vyksta, kai jisurenkama iš konteinerių.

Veikiant interaktyviai svarbu mažinti valdžios institucijųprimestinės valdysenos bei administravimo kaštus. Būti patiems atsakingiems užskaidrias verslo partnerystes vietoje neprofesionaliai parengiamų valstybiniųviešųjų pirkimų konkursų“, – sakė S. Budrevičius.

Pasak jo, visiemskartu tariantis ir diskutuojant su valdžios institucijomis bus įmanoma sukurtiir verslo, ir visuomenės interesus atitinkančią žiedinę tekstilės atliekųsutvarkymo sistemą.

„Problemų spręstirenkasi profesionalai, kurie žino, kaip tai daryti, ir kviečia šiame procesedalyvauti visus be išimties tekstilės rinkos dalyvius. Iššūkių – daug, betvisiems kartu juos įmanoma įveikti“, – teigė S. Budrevičius.

Iššūkių kelia ir krizė

„Regime problemų, kuriostekstilės rinkos dalyviams kelia nerimą. Todėl tam, kad įgyvendinant direktyvosreikalavimus pavyktų išvengti esminių klaidų, reikia bendrų diskusijų suvalstybės institucijomis“, – sakė „Refabrik“vadovė Laura Šiugždinienė.

Šiuo metu tekstilės pramonę kausto krizė, kuriąsukėlė įvairūs veiksniai – karas Ukrainoje, logistikos iššūkiai, kylantysgabenant tekstilę į antrines jos rinkas Afrikoje, ypač didelė greitosios mados– pigių, sintetinių drabužių, paklausa, mat jie išmetami vos kartą kitąapsivilkus, trūksta perdirbimo pajėgumų – taigi nemaža dalis atliekų tiesiogdeginamos.

„Kadangi nuo 2025-ųjų sausiovisose ES šalyse panaudotą tekstilę bus privalu surinkti tik atskiruosekonteineriuose, surenkamos tekstilės kiekis smarkiai padidės.

Tekstilės atliekas tvarkyti rekomenduojama laikantis atliekųtvarkymo hierarchijos – nerūšiuotos tekstilės negalima bus deginti ar išmesti sąvartynuose.Tuo tarpu panaudotos tekstilės perdirbimo technologijos pasaulyje žengia dar tik pirmuosiusžingsnius“, – paaiškino L. Šiugždinienė.

Pasakjos, ši situacija verčia kuo skubiau rinkos dalyvius sėsti prie bendro stalo su Vyriausybės atstovais irdiskutuojant sukurti artimiausių penkerių metų strategiją.

Inovacijų ir pokyčių poreikis

Pasak„Sportland LT“ direktoriaus Juro Vėželio, nesutvarkytos – neperdirbtos – tekstilėsatliekos yra didelė problema, kurios nevalia ignoruoti.

„Būtųblogai, jeigu tekstilės tvarkymo sistemos reikalavimai tebūtų nurodomi valdžiosinstitucijų. Norisi, kad tai būtų daroma diskutuojant, tariantis su rinkosdalyviais. Mums reikia žinoti, kokių laukti pokyčių, ir jiems pasiruošti“, – teigėJ. Vėželis.

Anot bendrovės „LPPLithuania“ direktorės Irinos Gromovienės, svarbu tinkamai pasirengti direktyvosįgyvendinimui Lietuvoje.

„Žinomeapie ateinančius ES Atliekų direktyvos numatytus pokyčius ir norimekartu su kitais rinkos dalyviais bei valdžios institucijomis rasti geriausiussprendimus bei tinkamai pasiruošti direktyvos reikalavimams Lietuvoje įgyvendinti.

Suprantame,kad pokyčiai tekstilės sektoriuje yra būtini, todėl siekiame prisidėti prietvaresnių sprendimų. Mums svarbu, kad šie pokyčiai būtų įgyvendinti sklandžiaiirnorime  sudarytigalimybes klientams aktyviai prisidėti prie tvaresnės ateities“, - sakė I.Gromovienė.

Sporto bei turizmo reikmenimis ir drabužiais prekiaujantįtinklą „Decathlon“ 72 pasaulio valstybėse, kartu ir Lietuvoje, valdanti įmonėpranešime spaudai pasidalino su direktyva susijusiomis įžvalgomis.

Pasak „Decathlon“ tvarumo direktorės Emilie Mauffet, Europospolitikai, priėmę Atliekų tvarkymo direktyvos pataisas, turi išskirtinęgalimybę kaip tik dabar paskatinti ir inovatyvios atliekų perdirbimoindustrijos plėtrą.

„Visi tekstilėsekosistemos dalyviai turi dirbti kartu tam, kad užtikrintų uždarą jos gyvavimociklą – taip, kaip ir turi būti žiedinėje ekonomikoje. Padidinta tekstilėsgamintojų, kaip ir visų šios sistemos dalyvių, atsakomybė gali padėti visiemskartu šį tikslą pasiekti“, – sakė E. Maufet.

Apie „Refabrik“

Tekstilėsatliekų tvarkymo organizacija „Refabrik“ veikia nuo 2023 m., vienydama Lietuvojeveikiančius tekstilės gamintojus ir importuotojus bei jiems atstovaudama.„Refabrik“ siekia mažinti tekstilės atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą šiųatliekų tvarkymą bei perdirbimą, atstovauja rinkos dalyviams valstybinėse ir tarptautinėseinstitucijose.

Daugiau informacijos:

Agentūra CONTENTUM

Marija Matuzevičienė

Mob. +370 650 99 090

‍